- pakylis
- pãkylis sm. (1) 1. pakėlimas aukštyn: ^ Troba – ne kepurės pakylis (orig. pakilis) B, PrLXVII24. 2. pakilimas, stiprumas: Anas kalbėjo su dideliu balso pãkyliu Prng. | prk.: Ne su vienu širdingai džiaugės matydamas pakylį lietuviškos dvasios rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.